kalba literatūra istorija
A Ą B C Č D E Ę Ė F G H I Į Y J K L M N O P R S Š T U Ų Ū V Z Ž
 
400
1500
1600
1750
1822
1904
1988
ANTIKA
VIDURAMŽIAI
RENESANSAS
BAROKAS
APŠVIETA
ROMANTIZMAS IR REALIZMAS
XX A. LITERATŪRA
ŠIUOLAIKINĖ LITERATŪRA
LIETUVOS PROISTORĖ
 
LIETUVOS DIDVALSTYBĖS KŪRIMASIS
LDK CHRISTIANIZACIJA
LDK BAJORŲ RESPUBLIKA
LDK ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE
ATR REFORMOS. VALSTYBĖS SUNAIKINIMAS
LIETUVA RUSIJOS IMPERIJOJE
MODERNIOJI LIETUVOS RESPUBLIKA
OKUPUOTA LIETUVA. SOVIETIZACIJA
ŠIUOLAIKINĖ LIETUVOS VALSTYBĖ
 
1009
1240
1387
1529
1569
1773
1795
1918
1940
1990

Kalba

Kalba > Sintaksė

Žodžių junginiai

Tiesioginiu sintaksiniu ryšiu susiję savarankiškos reikšmės žodžiai sudaro .
Skirstant junginius pagal sandarą (struktūriškai), pirmiausia svarbu jų kiekybinės ypatybės. Pagal kiekybines ypatybes skiriami
vientisiniai ir sudėtiniai žodžių junginiai. Įprasta manyti, kad vientisinius žodžių junginius sudaro dviejų savarankiškų žodžių formos (plaukia debesys, gražus pavasaris, stropiai mokytis, labai graži,..). Sudėtiniuose junginiuose priklausomasis dėmuo, savo ruožtu, turi dar nuo jo priklausomų savarankiškų žodžių formų (eiti kirsti medžių, gero būdo žmogus, moteris juodu paltu,..). Atsižvelgiant į tai, kaip junginio elementai vienas kitą veikia ir kiek jie tarpusavyje susiję, vienu iš struktūrinio skirstymo aspektų laikytinas skirstymas pagal junginio dėmenų suaugimo laipsnį. Skirtini laisvieji – kalbėjimo procese kuriami ir bet kokiame kontekste lengvai skaidomi junginiai (graži diena), nelaisvieji – iš atminties ištraukiami ir semantiškai neskaidomi junginiai (pūsti į akį iki pietų, Paukščių takas), taip pat pusiau laisvieji – semantiškai beveik susilieję ir kaip vientisas kalbos elementas suvokiami frazeologėjantys junginiai arba sudėtiniai terminai (ašaras lieti, šviesos greitis, Vilniaus universitetas).
lemia sintaksinis ryšys, kuriuo susiję žodžiai. Skiriami prijungiamieji, sujungiamieji ir tarpusavio sąsajos žodžių junginiai.
Pavyzdžiui, sakinyje
Senelis ryte prigaudė žuvų ir parsinešė jas namo yra šių tipų žodžių junginiai: prijungiamieji: prigaudė (ko?) žuvų; prigaudė (kada?) ryte; parsinešė (ką?) jas; parsinešė (kur?) namo; sujungiamieji: prigaudė ir parsinešė; tarpusavio sąsajos: senelis prigaudė; senelis parsinešė. Yra sakinyje ir tiesiogiai sintaksiškai nesusijusių žodžių, kurie žodžių junginio nesudaro, pavyzdžiui: senelis ir jas, namo ir žuvų ir pan. Daugiausia yra prijungiamųjų žodžių junginių.
Prijungiamuosius žodžių junginius
sudaro derinimo, valdymo arba šliejimo būdu susiję žodžiai. Žodis, iš kurio galima kelti klausimą, yra pagrindinis junginio dėmuo, o priklausomasis dėmuo – tas, kuriuo atsakoma į tą klausimą. Sakinyje tas pats žodis gali būti ir pagrindinis dėmuo viename junginyje, ir kartu priklausomasis – kitame, plg. sakinyje Matau mėlyną dangų junginius matau dangų ir mėlyną dangų.
Pagal pagrindiniu prijungiamojo junginio dėmeniu einančią kalbos dalį skiriami (
daug darbo, mažai pinigų) žodžių junginiai.
Sujungiamuosius žodžių junginius sudaro žodžiai, atsakantys į tą patį klausimą, keliamą iš kokios nors vienos sakinio dalies. Tokių junginių dėmenis sieja atitinkama intonacija, kurią rašte rodo skyrybos ženklai, jie būti sujungti sujungiamaisiais jungtukais (Matau mėlyną dangų, saulę, debesis).
Tarpusavio sąsajos žodžių junginius sudaro
pagrindinės sakinio dalys – veiksnys ir tarinys. Jei sakinys vientisinis, jame toks junginys tegali būti vienas (Vakare Jonas grįžo namo), jei sudėtinis – jų junginių yra tiek, kiek dėmenų centrų (Vakare Jonas grįžo namo, o Petras pasirodė tik paryčiais).

Ar žinote, kad...